Šuns susirgimas

Šuns susirgimo požymiai: nenori ėsti, neįprastai tuštinasi (viduriuoja, viduriai užkietėję, išmatose pasirodo kraujo), vangiai ir abejingai elgiasi, pasišiaušę plaukai, parausta akys, iš nosies teka pūlingos išskyros, kasosi, atsiveria žaizdos. Naminiai šunys serga daugeliu užkrečiamų ligų (pasiutlige, niežais, kirmėlinėmis ligomis), kuriomis gali užsikrėsti ir žmonės. Todėl šuniui susirgus, reikia tuoj pat kreiptis į veterinarijos ligoninę. Kasmet šunis privalu skiepyti nuo pasiutligės ir maro.

Kas gali pakenkti?

Jūsų keturkojui kenksminga, jei jis:

• 
  
  Uždarytas nuo pasaulio, nuolat laikomas enkštumoje.


• 
  
  Per retai ir trumpai mato žmones.


• 
  
  Neturi galimybių prisibėgioti, šokinėti, ropštis į kalniukus ir verstis kūlvirsčia.


• 
  
  Dažniau baramas ir baudžiamas, nei giriamas ir skatinamas.


• 
  
  Per mažai būna gryname ore, negauna saulės spindulių.


• 
  
  Nemokomas bendrojo paklusnumo komandų.


• 
  
  Nebendrauja su kitais šunimis ir nepažysta gyvūnų.


• 
  
  Šeriamas bet kuo ir bet kada.


• 
  
  Neskiepyjamas nuo užkrečiamųjų ligų, negydomas nuo išorės ir vidaus parazitų.


• 
  
  Neįpratintas prie kailio šukavimo ir maudynių.

Šunų auklėjmas ir dresavimas

Norint turėti gerą šunį, reikia jį teisingai auklėti ir dresuoti. Griežtos ribos tarp auklėjimo ir dresavimo nėra. Šuniukai turi atlikti paprastas užduotis, o sąlyginiai refleksai ir įgūdžiai ugdomi žaidimais, švelnumu, atlyginimu skanėstais. Šuniukas pratinamas prie vardo, antkaklio, pavadėlio, vietos, švaros, mokomas prieiti kviečiamas, draudžiančių komandų. Suaugęs šuo, pradėtas dresuoti 8 - 10 mėnesių, turi atlikti sudėtingesnes užduotis; iš jo primygtiniau reikalaujama. Suaugę šunys dresuojami pagal bendrą kursą, o vėliau rengiami specialioms tarnyboms.

Medžiokliniai šunys dresuojami lauke ar miške.

Privalu

Jei sumanei įsigyti šunį, turi žinoti šias taisykles:

• Šiukštu negalima leisti šuns miegoti kartu lovoje.



• Šuo turi žinoti savo vietą.



• Per daug jo neošlepink.



• Kasdien, nesvarbu koks oras, reikia keturkojį vedžioti į lauką palakstyti. Geriausia 3 - 4 kartus per dieną. Beje, šunys mėgsta ilgus pasivaikščiojimus.



• Kad šuo būtų sveikas turi gauti specialaus šunų ėdalo ir specialių vitaminų (dažniausiai lazdelės, o kartais ir kaulo formos)



• Šunis privalu dresuoti (kad ir pačiam). Jie turi mokytis kaip ir mes. Beje jums bus papraščiau, nes jis klausys jūsų išmokytų komandų.



• Šuo ne žaisliukas.



• Už tai ką padaro negerai, reikia šunį baustį, kad išmoktų gerai elgtis.



• Keturkojus reikia šukuoti, maudyti, šerti, mokyti, prižiūrėti, mylėti bei globoti.



• Nepamiršk, šunis privaloma vedžioti pas veterinarą ir kas metus paskiepyti.

Dresavimas

Dresavimas - paklusnumo pagrindas. Tai šuns mokymas vykdyti papraščiausius paliepimus: sėdėti, stovėti, ateiti, eiti greta, gulti, pulti ir t.t. Kai šuo jau įpras jūsų klausyti, drauge galėsite atlikti įvairiausių linksmų dalykų. Geriausių mokymo rezultatų galima pasiekti, kai šuo 8 savaičių ir iki 7 mėnesių amžiaus.

Šuns mokymas

Geriausia pradėti šunį mokyti pozytiviomis mokymo priemonėmis. Pabandykite išsiaiškinti, ką jūsų šuniukas mėgsta labiausiai. Tai gali būti maistas, žaislas, meilę išreiškiantis veiksmas ir t.t. Naudokite tai kaip atlygį už tikslų kokio nors veiksmo įvykdymą.

Dresavimas

Šuns pratinimas sėdėti

Sėdėjimas yra pagrindinė šuns padėtis daugelyje pratimų. Šuniui prie antkaklio prisegamas trumpas pavadėlis. Dresuotojas kaire ranka laiko pavadėlį (20 - 30 cm atstumu nuo antkaklio). Ištariama komanda ''sėdėt!''. Šuniui nevykdant komandos, pavadėlis truktelimas į viršų. Šunį, įvykdžiusį komandą, reikia džiaugsmingai pagirti žodžiu ''geras!'', bei paglostyti.

Šuns pratinimas gultis

Šuns įgudis gultis labai praverčia. Gulėdamas šuo ilsisi, ši poza geriausiai jį slepia. Šuo turi stovėti šeimininkui iš kairės pusės. Ištariama komanda ''gulėt!'' ir abiem rankomis menčių vietoje spaudžiame šunį prie žemės. Šuniui atsigulus, džiaugsmingai jį pagiriame.

Šuns pratinimas eiti greta dresuotojo

Šuo visada turi eiti greta dresuotojo iš kairės pusės. Sąlyginis dirgiklis - komanda ''greta!'', besąlyginis - staigus pavadėlio truktelėjimas, skanėstų davimas. Prisegę trumpą pavadėlį, šunį pastatome taip, kad dresiruotojo kairės kojos kelis liestų šuns mentę. Pavadėlį užsineriame ant dešinės rankos plaštakos, o laisvą pavadėlio dalį sulankstę suimame ta pačia ranka. Kaire ranka paimame už pavadėlio 20 - 30 cm atstumu nuo antkaklio. Pasakome komandą ''greta!'', truktelime pavadėlį ir tuo metu žengiame į priekį. Ėjimo metu, kad šuo sektų šeimininką, darome klaidingus, provokacinius veiksmus (paspartiname žingsnį, staigiai žengiame į šoną) ir truktelime pavadėlį. Kai šuo pribėga prie šeimininko, rekia jį džiaugsmingai pagirti žodžiu ''geras!'', paglostyti.

Šuns pratinimas prieiti prie dresuotojo

Šis įgūdis drausmina šunį, šuo pašauktas laiku prieina prie dresuotojo (šeimininko). Paliekame šunį sėdintį, gulintį ar stovintį ir nueiname nuo jo. Šuo turi likti savo vietoje. Atsisukę į šunį, nuleistojėe rankoje laikome skanėstą ir pašaukiame šunį ''pas mane!''. Šuniui atbėgus skanėstą keliame aukštyn. Šuo siekdamas kąsnelį, turi atsisėsti. Šuniui įvykdžius komandą (atbėgus pas šeimininką ir atsisėdus) atiduodame kąsnelį ir džiaugsmingai pagiriame. Jei šuo komandos nevykdo (t.y. pabėga, kviečiamas neatbėga) pririškite šunį prie ilgo pavadėlio ir tada mokykite komandos.

Antsnukis

Antsnukių yra keleriopų:

• Kilpinis - pats papraščiausias, bet piktiems šunims netinka, nes menkai apsaugo nuo įkandimų.


• Tinklinis - odinis arba metalinis.


• Uždaras - uždengia visą snukį, maunamas piktiems šunims.

Antsnukis turi gerai priglusti prie šuns galvos, bet nesuveržti žiaunų, nevaržyti kvėpavimo.

Pavadėlis

Pavadėliu šuo tik vedžiojamas, bet nerišamas. Šuniui makštinti ir dresuoti tinka 10 - 15 m ilgio pavadėlis. Jį lengva pasidaryti pačiam iš stiprios juostos arba virvelės. Grandinė šuniui rišti turi būti iš suvirintų grandžių, su tvirta sąsaga ir gana stipri (trūkimo jėga 100 - 150 kg). Grandinės ilgis 2 - 2,5 m.

Antkaklis

Antkaklis medžiokliniams ir nedideliems šunims daromas vientiso diržo, supintų dirželių, plonos grandinėlės, juostos. Stambiems šunims reikalingas vieno arba kelių sluoksnių storos odos, odos pakaitalų arba juostos antkaklis su įsiūtu suvirintu pusžiedžiu ir stipria sagtimi. Aštrus antkaklis (su spygliais iš vidaus) tinka tik dresuoti; su tokiu antkakliu šuns geriau nevedžioti ir jokiu būdų nerišti.

Šunų priežiūra

Šuo vedamas pasivaikščioti su trumpu pavadėliu arba su antsnukiu ir su numeriniu ženklu prie antkaklio (išskyrus šuniukus iki 3 mėnesių amžiaus). Su šunimi leidžiama vaikščioti tik specialiai tam skiroje aikštelėje, paprastai nuo 7 iki 23 valandos. Kitu laiku išvedęs šunį, savininkas turi pasirūpinti, kad šuo nekeltų triukšmo.

Bute šuo turi turėti nuolatinę ramią vietą, kad jis niekam nekliūtų ir nebūtų nuolat trikdomas. Nereikėtų šuniui skirti vietos skersvėjyje, prie šildymo prietaisų, tamsioje patalpoje. Šuniui paklojamas kilimėlis, kuris kasdien purtomas, vėdinamas, valomas šepečiu ar dulkių siurbliu it kartkarčiais plaunamas. Nykštukiniams, šilumą mėgstantiems šunims reikalingas minkštas šiltas paklotas.

Jei šuns savininkas turi sodybinį sklypa, šunį gali laikyti:

• Palaidą gerai aptvertoje aikštelėje. Tvora turi būti patikima, kad į aptvarą neįeitų pašalinių žmonių, o šuo iš jo neišbėgtų. Kad šuo turėtų kur pasislėpti nuo darganos ir šalčio, aukštoje ir sausoje vietoje (geriau po priedanga) statoma būda; šaltuose kraštuose būdos sienos daromos dvigubos su užpildu. Šunį galima laikyti daržinėje ar priemenėje, kur irgi pastatoma būda arba įtaisomas pakeltas nuo grindų gultas su aukštesniais kraštais, kad šuo nenumestų pakloto. Žiemą būdoje ir ant gulto klojamas toks šieno, šiaudų arba drožlių sluoksnis, kad paspaudus ranka, nebūtų juntama grindų. Landa į būda uždengiama tankaus audinio užuolaida.




• Pririštą prie stabiliai privirtintos grandinės: į žemą ikalamas kuolas su kilpa arba žiedu; kuolas turi kyšoti iš žemės ne daugiau kaip 8 - 10 cm, kad grandinė negalėtų aplink jį apsisukti; grandinės ilgis 1,5 - 2 m.




• Pririštą prie slankiojančios grandinės: ištempiama viela arba lynas su laisvai slankiojančiu ir prie jo prikabinama šuns grandinė. Ties viduriu viela negali karoti labai žemai (apie 1,5 m). Būda statoma ties vielos viduriu arba vienoje jos pusėje.

Geriausia laikyti šunį voljere su būda. Voljero plotas 3 x 3 m (kuo didesnis, tuo geriau), aukštis bent 2 m. Voljeras gali būti prišlietas prie tvoros, namo arba daržinės sienos, taip papraščiau jį įrengti. Rėmai daromi iš medienos, vamždžių, kampuočių; jie aptempiami 2,5 - 3 .. storio vielos tinklu. Durys turi atsidaryti į vidų. Voljero aikštelė suplūkiama; ji daroma šiek tiek nuolaidi, kad nutekėtų vanduo. Būda statoma taip, kad nuo jos šuo negalėtų peršokti per aptvarą.

Prie vartų kabinamas įspėjamasis užrašas, kad kieme yra šuo.

Suaugęs šuo, jei jis laikomas bute, vedamas pasivaikščioti bent 2 kartus per dieną, mažas šuniukas - ne rečiau kaip 4 kartus. Šunims, ypač jaunikliams reikia daug judėti, todėl pasivaikščiojimai turėtų būti ne trumpesni kaip po vieną valandą.

Dulkės, nešvarumai, pleiskanos iš kailio iššukuojamos šepečiu; ilgaplaukiai šunys, be to, dar šukuojami ir retomis šukomis. Jei reikia (kai lauke purvas), patartina apšluostyti šuns pilvą ir kojas drėgnu skuduru arba apiplauti šiltu vandeniu be muilo. Pavasarį ir rudenį, kai šunys šeriasi kasdien iššukuojami iškritę plaukai.

Plovikliais ilgaplaukiai šunys plaunami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, o trumpaplaukiai - ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Geriausiai plauti vaikų muilo putomis arba vaikų šampūnu (muilu geriau netrinti, nes paskui sunku išplauti plaukus, o muilo likučiai dirgina odą).

Šunys lytiškai subresta 8 - 10 mėn. Tada kalės pradeda rujoti. Rujoja du kartus per metus po 20 - 30 dienų. Fiziškai subrendusios (maždaug 2 metų amžiaus) kalės sukergiamos dešimtą - penkioliktą dieną nuo rujos pradžios. Nėžtumas trunka vidutiniškai 58 - 65 dienas. Stambių veislių šunys paprastai atsiveda 5 - 8 (kartais iki 12), nykštukinių veislių - 2-4 aklus, kurčius, bedančius šuniukus. Jie pradeda girdėti 5 - 8 dieną (kartais ir vėliau), praregi 10 - 14, dantys jiems prasikala 20 - 30 dieną. Iš pradžių šuniukai maitinasi tik motinos pienu. Papildomo maitinimo pradžia priklauso nuo šuniukų skaičiaus ir motinos pieningumo.

Jei vadoje yra ne daugiau kaio 6 šuniukai, pirmą kartą maitinama mėsa 10 dieną, pienišku maistu truputį vėliau. 30 - 45 dienų šuniukai (priklausomai nuo veislės) pamažu atjunkomi.

Šunų maitinimas

Šunys maitinami 1 - 2 kartus per dieną, sergantys ir sulysę - 3 kartus. Geriausias maistas - poskystės įvairių kruopų košės, virtos kaulų sultinyje ir ataušintos iki 30 - 40 laipsnių C (pamelžto pieno temperatūros). Mėsą ir jūrų žuvis geriau duoti žalias, dideliais gabalais, upių žuvis reikia apvirti. Daržovės, šakniavaisiai, žalumynai (morkos, kopūstai, burokėliai ir jų lapai, bulvės), kaip priedas prie kito maisto, duodami žali arba virti. Šunims naudingi ir įvairūs pieno produktai (varškė, kefyras, pienas), kiaušiniai (1 - 2 per savaitę), džiūvėsėliai iš rupių miltų duonos. Kaulai papildo pagrindinį maistą; juose yra šunims reikalingų mineralinių medžiagų. Kaulų duodama paėdus, ne daug ir tik žalių.

Šuniui galima duoti ir švarių maisto atliekų. Šuniui skirtoje vietoje visada turi būti indas su švariu vandeniu.

Pavyzdinis šuniukų maitinimo dienos racionas

Šuniukų amžius mėnesiais: 1 - 2 ; 2 - 4 ; 4 - 6 ; 6 - 12.

Maitinimų skaičius: 6 ; 5 ; 4 ; 3.

Maistas (žemyn):

Pienas (l): 0,5 - 1,0 ; 1,0 ; 0,5 ; nebūtina.

Mėsa (g): 150 - 250 ; 250 - 400 ; 400 ; 300 - 400.

Kruopos (g): 100 - 150 ; 150 - 250 ; 250 - 300 ; 300 - 400.

Daržovės ir žalumynai (g): iki 150 ; iki 200 ; iki 300 ; iki 400.

Kalcio glicerofosfatas (g): 2 ; 3 ; 3 - 4 ; 3.

Šerti bet kuo?

Klysta manantys, kad žmonių mitybai nebetinkantys produktai perdirbami ir supakuojami į sauso šunų ėdalo maišelius. Iš pradžių specialiuose veislynuose atliekami tyrimai ir tik po 2 - 5 metų pradedama serijinė naujo ėdalo gamyba. Į mokslininkų bei veterinarų rekomendacijas tikrai atsižvelgiama, o ėdalo receptūra nuolat tobulinama. Dabar šunims siūlomas sausas, koncervuotas ėdalas, ,,dešros,, , įvairiausi gardėsiai ir priedai prie ėdalo. Deja, gyvūnas negali pasakyti, ko jam labiausiai reikia - viską lemia šeimininkas.

Klaidinga manyti:

• 
  
  Jis - visaėdis, suris bet ką.


• 
  
  Pigu - perku.


• 
  
  Per daug jo neišlepink.


• 
  
  Namuose nuolat lieka visokių sriubų - šuniui tiks...


• 
  
  Šunims greit nusibosta sausas ėdalas.

Kasdieniniai šuns poreikiai:

Šuns masė - maisto energetinė vertė:

• 
  
  7-16 kg - 600-900 kalorijų.


• 
  
  16-25 kg - 900-1500 kalorijų.


• 
  
  25-38 kg - 1500-2000 kalorijų.


• 
  
  38-45 kg - 2000-3500 kalorijų.

Šis tas apie šunis

Truputis apie šunis

Tarnybiniai šunys

Tarnybiniai šunys laikomi tarnybos reikalams kariuomenėje, pasienio sargyboje, policijoje, jie saugo įvairius objektus, padeda ganyti. Tai aviganiai - vokiečių (Rytų Europos), Kaukazo, Vidurinės Azijos, Pietų Rusijos, škotų (kolis), rotveileriai, erdelterjerai, juodieji terjerai, šnauceriai milžinai, Maskvos sarginiai ir narai.

Šiuos šunis daugiausia augina mėgėjai, tarnybinių šunų klubų nariai. Klubai yra tarnybinių šunų mokymo bei masinio darbo centrai. Klubų nariai sportuoja, parodomuosiuose renginiuose, karinėse sportinėse žaidynėse, kasmet išdresiruoja ir perduoda kariuomenei bei kitoms žinyboms daug šunų.

Šunis klubai veisia ir augina planingai, pagal tam tikras taisykles, stengiamasi ne tik išauginti kuo daugiau šunų, bet ir tobulinti jų tarnybines savybes. Kryžminimui imami geriausi, turintys keturių kartų genealogiją šunys, kurių konstitucija ir dresavimas parodose įvertinti puikiai arba labai gerai.

Klubuose daugiausia (apie 70%) užregistruota vokiečių (Rytų Europos) aviganių. Per daugelį metų buvusioje Tarybų Sąjungoje išvesta nauja aviganių veislė. Šios veislės šunys yra kiek aukštesni, stipresnės ir sausesnės konstitucijos, ištvermingesni ir darbštesni vokiečių aviganiai. Juos galima auginti įvairiose klimato zonose. Tarp karinių šunų, kurie saugo valstybės sienas, karinius, pramonės ir kitus ūkio objektus, daugiausia yra šių aviganių. Šie šunys taip pat moka ieškoti rudų ir dujų, suranda ir gelbsti nukentėjusius žmones, tarnauja kitose specialiose tarnybose (sanitarinėje, ryšių, minų ieškojimo).

Kaukazo, Vidurinės Azijos, Pietų Rusijos aviganiai, juodasis terjeras, Maskvos sarginiai ir narai saugo įvairius objektus, naminius galvijus.

Škotų aviganiai, erdelterjerai, rotveileriai šnauceriai milžinai daugiausia saugo turtą, bet tinka ir sportui. Škotų aviganiai ir erdelterjerai yra geri aklųjų palydovai; škotų aviganiai padeda ganyti.

Bokseriai, dogai, niūfaundlendai, senbernarai, dobermenai pinčeriai laikomi tarnybiniais sportiniais šunimis, bet kai kurie jų gali būti vien tarnybiniai.

Vokiečių (Rytų Europos) aviganius, kolius, erdelterjerus, juoduosius terjerus, narus senbernarus ir šnaucerius milžinus galima laikyti ir kambaryje ir lauke. Trumpaplaukiai šunys (dobermanai, bokseriai, dogai) laikomi šiltai.

Medžiokliniai šunys

Su medžiokliniais šunimis medžiojama. Tai kurtai (rusų, rusų stepių, tazai, chortai), skalikai (rusų, rusų baltmargiai, estų), laikos (europinė rusų, Vakarų Sibiro, Rytų Sibiro, Karelijos - Suomijos), paukštšuniai (vokiečių paukštšuniai anglų, airių ir škotų seteriai, pointeriai), spanieliai, urviniai šunys (foksterjerai ir taksai). Yra daugiau kaip 100 medžioklinių šunų veislių. Kiškius arba lapes galima medžioti su kurtais arba skalikais, paukščius - su seteriais, pointeriais, vokiečių paukštšuniais arba spanieliais, urvinius žvėris - su foksterjerais arba taksai. Laika - universalus šuo; su ja medžiojami miško paukščiai, fazanai, antys, maži žvėreliai, lokiai, briedžiai.

Skalikus, kurtus, laikas, šiurkščiaplaukius foksterjerus galima laikyti šaltai, kieme; kitus šunis - šiltoje patalpoje arba bute.

Šių veislių savininkai yra medžioklinių šunų klubų nariai.

Dekoratyviniai šunys

Dekoratyviniai šunys dažniausiai nedideli, kambariniai. Tai bolondės, smulkieji terjerai, špicai, mažieji ir nykštukiniai pinčeriai, nykštukiniai pudeliai, pekinai, japonų chinai, či-chua-chua ir kiti.

Dekoratyvinių šunų augintojai yra šunų mėgėjų klubų arba draugijų nariai.

,,Pedigree,, užkandžiai ir skanėstai šunims

Pedigree taip pat sukūrė užkandžių ir skanėstų šunims, kurie skirti šeimininkui parodyti meilė ir dėkingumą savo šuniui arba duoti kaip atlygį už ką nors. Šie produktai yra aukštos kokybės ir aprūpina jūsų šuns organizmą būtinais vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir celiulioze. Juose suderinti du dalykai - jie yra skanūs ir sveiki.

• Pedigree Denta Rask - ypač gerai išvalo sunkiai pasiekiamus dantų akmenis aplink dantis šuns snukio ertmėje; turi būti duodamas dukart per savaitę papildomai su kasdienės snukio ertmėe priežiūros priemone.



• Pedigree Jumbone - jūsų paaugęs šuo nusipelno įpatingo skanėsto, ir tai yra Jumbone! Kietas, į kaulą panašus viršutinis luobas ir skanus, mėsingas vidus suteiks jūsų šuniui ypatingą graužimo malonumą.



• Pedigree Rodeo - šuniui su juo labai patiks pažaisti, o tuo pačiu ir pakramtyti.



• Pedigree Biscrock - biscrock turi vitaminų A, D ir E. Skanūs sausainiai, kuriuos galite šuniui duoti bet kada norėdami palepintį jį ar pagirti už jo gerą elgesį.



• Pedigree Markies - tai traškūs sausainiai su kaulų čiulpų įdaru. Turtingi kalcio ir fosforo, kurie svarbūs šunų dantims ir kaulams.



• Pedigree Gravy Bones - traškūs sausainiai su skaniu mėsos aptepu Gravy Bones, yra, ko gera, vieni skaniausių, kokių tik esama, sausainių ir skanėstų.

• Pedigree Schmackos - skanus ir maistingas skanėstas iš mėsos jūsų šuniui. Pagaminti iš šviežios mėsos, gabalėliai džiovinami ore, kad įgautų kuo geresnį skonį. Juose yra saulėgražų aliejaus, kuris daro šuns kailį blizgų.

Šėrimo rekomendacijos

Užkandžiai ir skanėstai yra papildomas šunų ėdalas

Kad būtų stipresni dantys:

1. Denta stix large - vidutinio dydžio - dideliems šunims/10-40 kg - 1 gabalėlis per dieną.
2. Denta stix medium - suaugusiems šunims/ daugiau negu 10 kg - 1 gabalėlis per dieną.
3. Denta stix mini - šunims/ 4-10 kg - 1 gabalėlis per parą. Netinka šuniukams iki 4 mėn.
4. Denta stix medium - suaugusiems šunims/ daugiau negu 8 kg - 1 gabalėlis per parą atitinkamai mažinant ėdalo kiekį, kad būtų subalansuota bendra ėdalo energetinė vertė. Pavyzdžiui, 1 Denta Rask Medium sudaro 20% būtinos paros porcijos šuniui, sveriančiam 15 kg.

Gardžiai užkandai:

1. Jumbone - suaugusiems šunims/ daugiau negu 8 kg - 3 gabalėliai per savaitę šunims, sveriantiems 8-25 kg. 1 gabalėlis per parą šunims, sveriantiems daugiau negu 25 kg. Pavyzdžiui, 1 gabalėlis Jumbone sudaro 35% būtinos paros energinės porcijos šunims, sveriantiems 35 kg.
2. Schmackos - amžius ir svoris be apribojimų - kaip skanėstas bet kuriuo metu po 1 gabalėlį.
3. Rodeo - be apribojimų - kaip skanėstas bet kuriuo metu, po 1 gabalėlį.
4. Markies - be apribojimų - 5 gabalėliai per parą šunims, sveriantiems iki 10 kg; 10 gabalėlių per parą šunims, sveriantiems 10-25 kg.
5. Biscrock - be aprobojimų - iki 4 gabalėlių per parą šunims, sveriantiems iki 10 kg; iki 8 gabalėlių per parą šunims, sveriantiems 10-25 kg; 12 gabalėlių per parą šunims, sveriantiems daugiau negu 25 kg.
6. Gravy Bones - be apribojimų - 6 sausainiai per parą šunims, sveriantiems iki 10 kg; 12 sausainių per parą šunims, sveriantiems 10-25 kg; 18 sausainių per parą šunims, sveriantiems daugiau negu 25 kg.

Prižiūrėkite, kad jūsų šuo visuomet turėtų vandens troškuliui malšinti!